Kalbant apie draugiją, negalima nepaminėti ir dviejų šiandien Klaipėdos krašte veikiančių organizacijų – Klaipėdos vokiečių bendrijos ir Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“.
E. Janzen-Rock gimė 1922 m. rugpjūčio 5 d. tuomečiame Memelyje, čia lankė licėjų, vėliau studijavo Karaliaučiuje. Dar 1945 m. vasarą ši 23 metų mergina pradėjo rinkti savo kraštiečių, dėl karo audrų atsidūrusių Vakarų Vokietijoje, adresus. Po keleto mėnesių ji suorganizavo šių žmonių susitikimą, į kurį susirinko apie 100 asmenų. Tai vyko vis dar tebegaliojant susirinkimų draudimui pokario Vokietijoje. Šio susitikimo sėkmė paskatino E. Janzen-Rock toliau tęsti savo veiklą ir įgyvendinti sumanymus. Gruodžio mėnesį kartu švęstos ir pirmos pokarinės Kalėdos.
Nepaisant tebesitęsiančių pokario sunkumų – pinigų trūkumo ir sausakimšų traukinių, kurie buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, – memelenderiai iš visos Vakarų Vokietijos vykdavo į rengiamus susitikimus. Susirinkti kartu skatino ir galimybė rasti dingusius artimuosius, draugus, sutikti ilgai nematytus pažįstamus ar bendradarbius. Taip pat išeivius vienijo iškylantys socialiniai sunkumai, bendra pabėgėlių patirtis ir problemos, į kurias žiniasklaida atkreipdavo mažai dėmesio.
Viena pirmųjų ir svarbiausių E. Janzen-Rock minčių – surinkti buvusių krašto gyventojų adresus, kad būtų įmanoma surasti pasimetusius artimuosius, o vėliau palaikyti ryšius tarp karo išblaškytų kraštiečių. Šie duomenys vėliau tapo AdM kraštiečių draugijos kartotekos pagrindu. Kitais metais, 1946 m., E. Janzen‒Rock turėjo surinkusi dviejų puslapių apimties sąrašą, dar po metų jis padvigubėjo. Reikia atsiminti, jog šis duomenų rinkimas vyko pokario Vokietijoje, kada trūko ne tik ryšio priemonių, bet ir popieriaus. Toks darbas reikalavo ne tik atkaklumo ir atsakomybės, tačiau ir drąsos.
1948 m. vasarį E. Janzen-Rock pavyko gauti britų (Hamburgas buvo Jungtinės Karalystės administruotoje pokarinės Vokietijos zonoje) karinės vadovybės leidimą steigti kraštiečių sąjungą. Tuo metu moteris jau buvo išleidusi keletą aplinkraščių ir brošiūrą „Mein Memelland“.
Susirinkime siekiant stiprinti bendruomeniškumo jausmą, palengvinti įvairių klausimų ir problemų sprendimą, 1948 m. rugpjūčio 24 d. įkurta Arbeitsgemeinschaft der Memelländer (nuo 1967 m. pavadinimas – Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) draugija, vienijusi kraštiečius. Tai buvo padaryta ne be E. Janzen-Rock trejus metus trukusio darbo rezultatų.
Draugijos pirmininku tapo Otomaras Šreiberis (Ottomar Schreiber), kuris tada buvo valstybės sekretoriumi. Dar 6 asmenys, tarp kurių ir pati E. Janzen-Rock, buvo išrinkti patikėtiniais. Po kiek daugiau nei pusmečio, 1949 m. gegužę buvo sudaryta draugijos taryba. Išsipildė jaunos moters viltys ir pamažu visoje Vakarų Vokietijoje, pradedant šiaurine jos dalimi – Hamburgu, Kyliu, Oldenburgu, Hanoveriu, pradėjo kurtis vietinės memelenderių grupės. 1948 m. spalio 3 d. O. Šreiberis įkūrė „Landmannschaft Otspreussen“ (Rytų Prūsijos draugiją). AdM draugija tapo šios organizacijos dalimi, tačiau išlaikė savarankiškas teises. Praėjus kiek daugiau nei metams iniciatorė E. Janzen-Rock pasitraukė iš aktyvios draugijos veiklos, tačiau toliau tęsė su memelenderiais susijusius darbus.1952 m. rugpjūčio 2–3 d. vyko 700 metų Klaipėdos miesto jubiliejaus minėjimas Hamburge, kuriame dalyvavo apie 15 tūkst. memelenderių. Į šį minėjimą buvo pakviesta ir Manheimo miesto savivaldybė.
Praėjus keletui savaičių, laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidėjas Frydrichas Vilhelmas Zybertas (Friedrich Wilhelm Siebert) ir šio laikraščio redaktorius Heinrichas A. Kuršatas (Heinrich A. Kurschat) kreipėsi ir į Manheimo miestą dėl Globos atnaujinimo. Manheimo miesto vyriausiojo burmistro Hermano Heimericho (Hermann Heimerich) dėka buvo pasiekta, kad 1953 m. kovo 10 d. Manheimo miesto taryba pritartų Globos sutarties atnaujinimui. Kartu Globos sutartis buvo išplėsta ir į interesų lauką pateko ne tik Klaipėdos miestas, bet ir Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys. 1953 m. rugpjūčio 2 d. pirmojo visuotinio memelenderių susitikimo metu Globos sutarties dokumentas buvo įteiktas Richardui Mejerui (Richard Meyer).
Po Globos sutarties atnaujimo Manheime buvo įsteigtas Klaipėdos krašto biuras, kuriam vadovavo Richardas Šteinvenderis (Richard Steinwender), vėliau Vilhelmas Preusas (Wilhelm Preuss). Manheimo miesto archyve buvo įkurtas Klaipėdos krašto skyrius, kuriame kaupiama įvairi medžiaga – literatūra, dokumentai, periodiniai leidiniai, filmai, iliustracijos ir kt. Tuo pačiu metu Reiso (Reiss-Museum) muziejus pradėjo kaupti įvairią su Klaipėda ir Klaipėdos kraštu susijusią medžiagą.
1849 m. Augustas Hermanas Štobė (August Hermann Stobbe) išleido pirmąjį laikraščio „Memeler Dampfboot“ numerį, kurio pavadinimas pasiskolintas iš tuo metu ėjusio „Danziger Dampfboot“. Netrukus šalia politinių žinių laikraštyje atsirado vietinės informacijos, taip pat meno ir teatro kritikos skiltys, 1850 m. laikraštis išeidavo tris kartus per savaitę. Nuo 1872 m. Frydrichui Vilhelmui Zybertui (Friedrich Wilhelm Siebert) nupirkus spaustuvę, „Memeler Dampfboot“ pradėtas leisti kasdien. 1944 m. spalio 8 d. Klaipėdoje (Memel) buvo išleistas paskutinis „Memeler Dampfboot“ numeris. Iki 1945 m. vasario jis ėjo Rytų Prūsijoje – Šventapilėje (Heiligenbeil). 1948–49 m. Vokietijoje pradėtas leisti pavadinimu „Memeler Rundbrief“, nuo 1950 m. laikraštis susigrąžino pavadinimą „Memeler Dampfboot“.
1983 m. mirusio savininko F. W. Sieberto pageidavimu laikraščio leidyba perėjo AdM. Leidinyje skelbiama įvairi su draugijos veikla susijusi informacija, pranešama apie būsimus renginius ir susitikimus, publikuojami memelenderių atsiminimai, sveikinami jubiliatai, spausdinami pranešimai apie mirtį.Draugijos centras buvo Hamburgas ir dėl čia prasidėjusios veiklos, ir dėl patogios geografinės padėties, nors memelenderiai įvairias laikotarpiais rinkosi Bremene, Flensburge, Liubeke. Nusistovėjo tradicija kas dvejus metus rengti Manheime visuotinius draugijos narių susitikimus. Juose aptariami einamieji reikalai, skaitomi pranešimai. Vėliau susiklostė tradicija šiuose susitikimuose rengti literatūrinius - muzikinius vakarus. Kituose Vokietijos miestuose taip pat vykdavo regioniniai susitikimai.
XX a. II pusėje draugija įsteigė specialų biurą, kuriame teikė patarimus ir pagalbą ieškantiems per karą pasimetusių artimųjų, taip pat tvarkantis dokumentus tautybės patvirtinimui. Draugija šiose paieškose bendradarbiavo su Vokietijos Raudonuoju kryžiumi. Be to padėjo išeiviams iš buvusio krašto ieškant būsto ar pildant dokumentus pašalpoms. Spręsti šioms problemoms labai pagelbėjo toliau pildoma kartoteka – 1950 m. joje buvo 30 tūkst. įrašų (įskaičiuojant jau mirusius ar grįžusius į tėvynę asmenis). Trečdalį kartotekos sudarė asmenys iš Memelio (Klaipėdos) – taigi maždaug penktadalis ikikarinio gyventojų skaičiaus. Likę kiti 20 tūkst. – į kartoteką įtraukti buvę krašto gyventojai. Draugija aktyviai kvietė dalyvauti pildant kartoteką ir siųsti žinomus šeimos narių, artimųjų, kaimynų, draugų ar tiesiog bet kokių krašto žmonių duomenis nepaisant, ar jie gyvi ir kokia jų gyvenamoji vieta.
Draugijos nariai rengė ir leido kraštotyrinius leidinius, pvz., M. Szameitat „Bibliographie des Memellandes“, G. Willoweit „Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets“, H. Fuchs „Die Bewohner der Kurischen Nehrung im Spiegel ihrer Sagen“. Draugija aktyviai dirbo su memelenderių jaunimu, organizuodavo vasaros stovyklas. Buvusius kraštiečius vienijo ir sportas – išeiviai būrėsi į lengvaatlečių, futbolininkų, irkluotojų, buriuotojų klubus.
1961 m. Manheime, Reino pakrantėje, pastatytas paminklinis Memelio akmuo (skulptorius Gerdas Dehofas (Gerd Dehof). 1983 m. šalia Memelio akmens pasodintas ąžuolas. Prie akmens per kraštiečių susitikimus vykdavo įvairūs renginiai.
Einant metams, keitėsi draugijos pirmininkai, tarybos sudėtys ir vietos bendruomenių nariai.
AdM pirmininkai:
Richardas Mejeris (Richard Meyer) (1949 V 30 – 1965 IX 25)
Georgas Grentzas (Georg Grentz) (1965 IX 25 – 1969 IX 13)
Herbertas Proisas (Herbert Preuß) (1969 IX 13 – 1989 IX 22)
Uvė Jurgštys (Uwe Jugsties) (nuo 1989 IX 22)
Taip pat buvo renkami atskirų apskričių atstovai – Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto, Šilutės bei Pagėgių.
Kai kurie draugijos nariai dalyvavo ir sąjungos „Ännchen von Tharau e.V.“ veikloje, taip prisidėdami prie S. Dachui atminti skulptūros „Taravos Anikė“ atstatymo ar atminimo lentų karališkajai Prūsijos šeimai ir astronomui F. V. Argelanderiui įrengimo.
Akmuo Skulptūrų parke.1820 m. įkurtos miesto kapinės, po Antrojo pasaulinio karo buvo apleistos, o XX a. 8 deš. sunaikintos jų vietoje įkuriant Skulptūrų parką. Siekiant įamžinti šiose kapinėse iki 1944 m. rudens palaidotų miestiečių atminimą, 1992 m. liepos 31 d. atidengtas akmuo, kurio pastatymą inicijavo AdM draugija.
Atsisveikinimas su Tėvyne. 2002 m. vasarą prie miesto geležinkelio stoties AdM draugijos lėšomis ir pirmininko Uvės Jurgščio (Uwe Jurgsties) iniciatyva pastatyta skulptūra ''Atsisveikinimas su Tėvyne''. Skulptūra įkūnija Rytų Prūsijos gyventojų pasitraukimą iš gimtinės, prasidėjusį 1944 metais. Autoriai – skulptoriai Leo ir Renatė Janišovskiai (Janischowski) iš Štainfurto, o pats kūrinys – kraštiečių dovana gimtajam miestui jubiliejaus proga.
Per ilgus draugijos veiklos metus ne kartą buvo keičiama archyvo saugojimo vieta ir tvarkytojas – jis buvo saugomas Hamburge (E. Janzen-Rock), Hildesheime (G. Grentz), Flensburge (H. Preuß), Maince (G. Willoweit), Klopenburge (H. Berger), Monheime prie Reino (G. Pietsch), Oldenburge. Į archyvą buvo įjungtos ir asmeninės kolekcijos (M. Szameitat, W. Buttkeireit, W. Kwauka, G. Willoweit, W. Hilpert, H. Berger ir kt.).
2011 m. spalio 5 d. archyvas ilgalaikei panaudai perduotas Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai. Archyvas nuolat papildomas įvairia iš Vokietijos atkeliaujančia medžiaga. 2017 m. balandžio 24 d. AdM draugija bibliotekai perdavė unikalias istorines regalijas – Memelio šaulių gildijos karaliaus sidabro grandines, juostą bei Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios taurę. Per karą išvežtos iš Klaipėdos krašto pastaruoju metu šios vertybės buvo saugomos Liuneburgo muziejuje Vokietijoje.
Apie archyvą plačiau: AdM archyvas
Dabartinis draugijos pirmininkas – Uwe Jurgsties.
Šiuo metu vis dar pildoma Hedesheime (Vokietijoje) saugoma 1945 m. E. Janzen-Rock pradėta buvusių Klaipėdos krašto gyventojų kartoteka, kurioje daugiau kaip 45 tūkst. kortelių.
Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“ įregistruota 1992 m., nors mintis ją kurti atsirado 1991 m. pavasarį, įvykus pirmajam susirinkimui. Bendrijos tikslas – supažindinti su vokiečių kultūra ir tradicijomis, skatinti vokiečių ir lietuvių susitikimus bei bendradarbiavimą. Po metų buvo įkurtas bendrijos choras, 1996 m. atidaryti bendrijos namai, o vėliau ir biblioteka. Bendrija organizuoja narių susitikimus, kultūros renginius, puoselėja tradicijas, organizuoja vokiečių kalbos kursus. Dabartinė draugijos pirmininkė – Gerlinda Stungurienė.
