Neišliko – Anglikonai sparčiau Klaipėdoje pradėjo kurtis po Septynerių metų karo, taip pat nemažai anglų kapitonų, suklestėjus prekybai siekė išvengti didelių uosto mokesčių, todėl įsigydavo Klaipėdos miestiečių teises. Augant bendruomenės narių skaičiui, anglų kilmės pirkliai Simpsonai padovanojo sklypą bažnyčiai statyti, kadangi anglikonams tekdavo melstis biržos salėje ar baptistų koplyčioje. Manoma, kad šis sklypas buvo dabartinio Dramos teatro vietoje. Tačiau iškilo kliūčių ir bažnyčios statybos nusikėlė beveik šimtmečiui. Tik 1860 m. Anglijos vyskupas į Klaipėdą atsiuntė pirmąjį nuolatinį kunigą. Pirmosios anglikonų pamaldos vyko didžiojoje biržos salėje, vėliau melstasi Baptistų bažnyčioje, kol Anglijos vicekonsulo Viljamo Kempbelo (William Campbell) rūpesčiu 1861–1863 m. netoli uosto pastatyti maldos namai. Šių statybai aukojo ir Anglijos karalienė. Jos dukra, tuometė Prūsijos kronprincesė Viktorija dovanojo vėliau viduje kabėjusias marmuro plokštes su Biblijos tekstais. Virš altoriaus ant lubų buvo galima matyti Anglijos herbą. Deja, bet anglikonų bendruomenė savo bažnyčia džiaugėsi neilgai. Sumažėjus tikinčiųjų skaičiui, 1900 m. spalį laikytos paskutinės angliškos pamaldos. Pastatą perėmęs miestas įsipareigojo jo nenugriauti. Vėliau čia kartais laikytos vokiečių ir lietuvių pamaldos. Per II pasaulinį karą išliko, nugriauta sovietmečiu.
Šios bendruomenės istorijos pradžia – XIX a. 3–4 dešimtmečiais Anglijoje prasidėjęs irvingerių judėjimas. Jo dalyviai, atsiskyrę nuo skirtingų konfesijų, susibūrė, norėdami pasiruošti antrajam Kristaus atėjimui. 1832 m. bendruomenėje įšventinus pirmuosius apaštalus, paskelbta katalikiškosios apaštališkosios bažnyčios pradžia. Šis judėjimas gana greit išplito į Vokietiją ir Šveicariją, o viena pirmųjų Europos bendruomenių susikūrė tuo metu angliškus papročius pamėgusioje Klaipėdoje. Čia XIX a. 4 dešimtmetyje jau veikė maždaug 20 daugiausia škotiškos kilmės žmonių bendruomenė. XIX a. septintajame dešimtmetyje dabartinėje Bokštų g. pastatyti jų maldos namai – pastatas buvo kuklus tiek išore, tiek ir vidumi. Išlikusi, 1945 m. perduota Romos katalikams. Šiuo metu tai – Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia.
.jpg)
Ši religinė bendruomenė Klaipėdoje įregistruota XIX a. viduryje. Teigiama, jog ji buvo viena seniausių Vokietijoje. Pradžioje pamaldos laikytos ten, kur telkėsi gausesnė tikinčiųjų bendruomenė – Smeltės priemiestyje, privačiame name. Po kelerių metų, 1851 m., išnuomotame sklype, kuriame iki 1820 m. buvo miesto kapinės, pastatyta koplyčia. Dėl tuometės miesto valdžios baptistų bendruomenei išreikštų reikalavimų pastato architektūra nedaug kuo priminė maldos namus. Koplyčia išliko ir per 1854 m. gaisrą, ir per II pasaulinį karą, savo kaip maldos namų funkciją išlaikė iki šiol. Teigiama, kad tai seniausi Europoje baptistų maldos namai.
Neišliko – Dar vadinta Laukininkų arba Šv. Mikalojaus bažnyčia – Parapija įsteigta 1620 m. Tai – aplink miestą buvusiuose priemiesčiuose ir kaimuose gyvenusiems lietuviams liuteronams skirta bažnyčia. Parapijos užuomazgos ir bažnyčia atsirado greičiausiai neilgai trukus po Klaipėdos pilies pastatymo, kadangi reikėjo pasirūpinti maldos namais ne tik pilyje gyvenusiems, bet ir naujai pakrikštytiems aplinkinių kaimų gyventojams. Nėra žinoma ir visai tiksli pirmoji bažnyčios vieta. Vėliau ji pastatyta XVI a. 3–4 dešimtmetyje netoli Dangės. Maldos namai turėjo būti gana nemaži, nes aptarnavo didelės teritorijos gyventojus. Pamaldos laikytos lotynų kalba, o pamokslai sakyti vokiškai. Po reformacijos pamaldos pradėtos skelbti ir lietuviškai. 1620 m. įteigta atskira parapija. Miestas plėtėsi, atsirado poreikis apjuosti jį gynybinių įtvirtinimų žiedu, kurio dalis kaip tik turėjo atsirasti čia stovinčių bažnyčių vietoje. Taigi, kurį laiką krašto gyventojai turėjo glaustis laikinuose maldos namuose. Galiausiai, 1686–1687 m. iškilo didelė nauja bažnyčia priešais neseniai pastatytus reformatų maldos namus, kitapus dabartinės Tiltų gatvės. Šalia bažnyčios veikė ir mokykla. Per 1854 m. gaisrą sudegusi bažnyčia greitai atstatyta pagal Augusto Štiulerio (August Stüler) projektą. Ji pašventinta 1855 m. gruodžio 23 d. ir netrukus pradėta vadinti Jokūbo bažnyčia. Maldos namai pastatyti be bokšto, o trys varpai kabėjo centriniame frontone. Per II pasaulinį karą apgriauta, vėliau visai nugriauta.
Neišliko – Tai miestiečiams skirta viena iš dviejų didžiausių mieste buvusių bažnyčių. Manoma, kad pirmą kartą XIII a. pastatytos bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne kartą – ji kilnota dėl augančio miesto, kelis kartus maldos namai degė. 1630 m. bažnyčiai suteiktas Šv. Jono vardas. Galiausiai, XVII ir XVIII a. sandūroje nauja bažnyčia pastatyta Turgaus g. gale. Ji pašventinta 1706 m. sausio 18 d. Vėliau pristatytas bokštas, kurio laikrodis mušė valandas ir rodė laiką miestiečiams. Bokštu taip pat stebėjimams naudojosi miesto gaisrininkai, pagal jį orientuodavo į uostą įplaukiantys laivai. Deja, per 1854 m. gaisrą pastatas visai sudegė. Architekto Augusto Štiulerio (August Stüler) projektuota bažnyčia statyta 1856–1858 m., 1857 m. rugsėjo 13 d. pašventinta, o galutinai užbaigta 1864 m. 75 metrų aukščio bokštas tapo svarbiausiu vertikaliu miesto akcentu, tarnavo laivams kaip navigacijos įrenginys. Jame įkelti trys varpai, įrengtas laikrodis vėl rodė valandas, o vakarų pusėje kabėjo poeto Simono Dacho (Simon Dach) bareljefas. Altoriaus paveikslą „Kristus alyvų kalne“ ir abipus altoriaus stovėjusias Mozės ir Kristaus skulptūras bažnyčiai dovanojo karalius Frydrichas Vilhelmas IV (Friedrich Wilhelm IV), XIX a. pradžioje gyvenęs Klaipėdoje su karališkąja šeima. I pasaulinio karo metu du iš trijų varpų bažnyčia turėjo paaukoti karo reikmėms. XX a. trečiame dešimtmetyje bažnyčioje įvesta elektra, įrengtas centrinis šildymas. Paskutinės pamaldos bažnyčioje laikytos 1944 m. spalio 8 d. Bažnyčia sugriauta per II pasaulinį karą.
Neišliko – Pirmoji katalikų bažnyčia atsirado kartu su pilimi ir miestu, tačiau XVI a. po reformacijos katalikų mieste beveik nelikus, nebuvo poreikio ir atskiriems jų maldos namams. Katalikų pradėjo daugėti tik maždaug XVIII a. viduryje, kai arčiau miesto ėmė keltis Didžiosios Lietuvos gyventojai. Melstasi laikinuose maldos namuose skirtingose vietose. Magistratui skyrus sklypą, 1784 m. pašventinta medinė bažnyčia Krūmamiestyje. Ji ne kartą remontuota, vėliau nugriauta ir jos vietoje 1863 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pašventinta nauja mūrinė, per metus laiko pastatyta bažnyčia. Šiai suteiktas Šv. Trejybės vardas. Bažnyčios bokšte kabėjo laikrodis, varpai. Sugriauta per II pasaulinį karą.
Neišliko – Jau XVII a. mieste gyveno kelios reformatų tikėjimą išpažinusios škotų šeimos, bet į pamaldas jiems tekdavo vykti net iki Karaliaučiaus. 1667 m. ši bendruomenė gavo leidimą įsirengti maldos namus ir pasikviesti kunigą. Bet tik 1683 m. dabartinėje Tiltų g. pastatyta mūrinė vienabokštė bažnyčia, kuri ne kartą remontuota ir tvarkyta. Kurį laiką prie bažnyčios veikė ir reformatų kapinės. 1854 m. gaisro metu bažnyčia sudegė. Maldos namai atstatyti 1859–1861 m. Bokštas atitrauktas nuo pagrindinio pastato, jame kabėjo trys varpai, taip pat bokštas pasitarnaudavo kaip orientyras jūrininkų navigacijai. Pamaldos laikytos vokiečių kalba, beveik visi dvasininkai būdavo iš kitur į Klaipėdą persikėlę žmonės. Per II pasaulinį karą apgriauta, vėliau sunaikinta galutinai.
