Smalininkų evangelikų liuteronų – neišliko – Parapija įkurta 1845 m. – XIX a. mažas miestelis, ilgą laiką buvęs sienos perėjimo ir prekių perkrovimo tašku, tapo vienu svarbiausių Rytų Prūsijos vidaus laivybos uostų. Taip pat iš Smalininkų spaudos draudimo laikotarpiu į Lietuvą buvo gabenamos knygos. Virš 30 metų pamaldos vykdavo laikinose patalpose, kol, gavus valdžios paramą – 30 tūkst. markių, pastatoma ir 1878 m. lapkričio 13 d. pašventinama bažnyčia. Maldos namai stovėjo ant nedidelės kalvelės, aukštai iškilusiame bokšte kabėjo vienas varpas. Bokštas tapo miestelio vertikalia dominante. Jo nišoje, virš centrinio bažnyčios įėjimo įkomponuota danų skulptoriaus Bertelio Thorvaldseno skulptūra „Laiminantis Kristus“. 1944 m. stipriai apgriauta, vėliau – visai nuardyta.
Smalininkų Romos katalikų – XX a. ketvirtajame dešimtmetyje išaugus katalikų skaičiui, nupirkta Smalininkuose buvusi liuteronų koplyčia. Suremontavus, šiai mažai katalikiškai bažnyčiai suteiktas Šv. Juozapo vardas.
Viešvilės evangelikų liuteronų – neišliko – Parapija įkurta 1609 m. – pirmieji maldos namai pastatyti dar XVI a. pirmoje pusėje. 1737 m. pastatoma nauja mūrinė bažnyčia, kuri dėl žaibo sukelto gaisro apdegė XIX a. pradžioje. Tuomet maldos namus teko rekonstruoti. 1895 m. bažnyčiai sumūrytas bokštas su vienu varpu ir laikrodžiu. Beveik 200 m. prastovėję maldos namai sugriauti 1944 m. pabaigoje.
Viešvilės Romos katalikų – Ilgą laiką Viešvilėje egzistavo privati Romos katalikų koplyčia. 1863 m. jai suteiktas bažnyčios statusas, patalpos suremontuotos, pristatytas bokštelis. Ilgainiui parapija išaugo, 1938 m. jai priklausė virš 1,6 tūkst. tikinčiųjų.
Parapija įkurta 1900 m. – Nuo 1869 m. iš Viešvilės atvykstantis kunigas laikydavo pamaldas mokyklos patalpose. Paskyrus nuolatinį dvasininką, pradėta rūpintis ir maldos namų statyba. Bažnyčia pašventinta 1907 m., jos bokšte kabėjo varpai. Per II pasaulinį karą išliko, stipriau apgadinta sovietmečiu.
