Išliko – Parapija įkurta XVI a. – Dar XIV a. kryžiuočiams pastačius pilį ir pavadinus ją Vindenburgu, dabartinėje Ventėje, šalia pilies buvo įrengta ir koplyčia. Tačiau su laiku maldos namus vis niokojo vėjai, gaisrai, pastatas suiro, o naują bažnyčią, atsižvelgus į parapijos gyventojų pageidavimus, nuspręsta statyti nebe Ventėje. Statybos pradėtos Kintuose, kur nuo XVI a. vidurio veikė maldos namai. Bažnyčia pastatyta apytiksliai 1704–1710 m., teigiama, jog jos statybai panaudotos Ventės bažnyčios ir pilies griuvėsių plytos. Taupant lėšas bažnyčia pastatyta bebokštė, atskira medinė varpinė su dviem varpais pastatyta šalia. Galbūt taupant lėšas buvo atsisakyta svarbaus dalyko – bažnyčia nebuvo šildoma, todėl žiemomis pamaldos laikytos parapijos salėje. XIX a. medinis bokštas pakeistas mūriniu, 1850 m. įrengti vargonai, XX a. pradžioje maldos namai atnaujinti. II pasaulinio karo metu smarkiau nenukentėjo.
Prie Kintų bažnyčios veikusioje mokykloje iš karto po seminarijos baigimo porą metų mokytojavo Vydūnas.
Neišliko – Parapija įkurta 1901 m. – Atokioje vietovėje, tarp pelkynų įsikūrusiems gyventojams būdavo sunku pasiekti bažnyčią, ypatingai pavasarinio potvynio metu, nes jie priklausė kitapus Nemuno buvusiai parapijos bažnyčiai. Prireikus, kunigas taip pat ne visada galėdavo atvykti pas ligonius, todėl nuspręsta steigti atskirą parapiją. Tuo pačiu imta planuoti ir maldos namų statybas. Jubiliejinė bažnyčia pradėta statyti 1905 m. gegužę, po metų, 1906 m. liepos 1 d. pašventinta. 25 metrų bokšte įrengtas laikrodis, pakabinti trys varpai. Per I pasaulinį karą du varpai buvo paimti. Per II pasaulinį karą bažnyčia tik nežymiai apgadinta, tačiau nugriauta 6 dešimtmetyje.
Neišliko – Parapija įkurta 1901 m. – Jubiliejinio tipo bažnyčia pašventinta 1910 m. spalio 20 d. Bažnyčios bokštas, kuriame įrengtas laikrodis ir kabėjo net trys varpai, buvo retokai pasitaikančios architektūros – aštuoniakampis. Altoriaus paveikslą su savo ranka rašyta dedikacija bažnyčiai dovanojo karalienė Augustė Viktorija. Karo metu apgadinta pati bažnyčia, pokariu nugriautas bokštas.
Parapija įkurta 1902 m. – 1895 m. sudaryta Eidaičių dvasinė apylinkė ir kunigas pradėjo laikyti pamaldas mokykloje. Tačiau nedidelė medinė bažnyčia 1900 m. pastatyta Ramučiuose, nes nuo 1895 m. čia gyveno Eidaičių bažnytinės provincijos kunigo patarėjas. Vėliau ir parapija, gavusi teises, vadinta Ramučių parapija. O 1929 m. gruodžio 16 d. pašventina naujai pastatyta mūrinė bažnyčia pagal architekto Kurto Gutknechto (Curt Gutknecht) projektą. Šis architektas projektavo ir Šilutės bažnyčią. Bažnyčios bokšte kabėjo du varpai, buvo įrengtas laikrodis. Karo metu nukentėjo vidus.
Parapija įkurta greičiausiai XV a., viena seniausių regione – Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1583 m., nors spėjama, kad maždaug pusantro šimto metų iki tol galėjo stovėti koplyčia (kai kurie šaltiniai mini 1419 m.). 1541 m. skiriant naują kunigą nuspręsta, kad jis penkis kartus per metus laikys pamaldas aplinkiniams gyventojams lietuvių kalba. Vėliau tai buvo daroma ir dažniau. Vienu metu dvasine prasme Rusnė buvo apskrities centras. 1642 m. Rusnėje stovėjusi bažnyčia rekonstruota parapijiečių lėšomis. Maldos namai ne kartą degė, buvo atstatomi iš naujo. Dabar stovinčioji bažnyčia pašventinta XIX a. pradžioje, po beveik 20 metų, 1827 m. pristatytas bažnyčios bokštas, tais pačiais metais įrengti ir vargonai. Kai kurie daiktai – indai, šviestuvas, krucifiksas – buvo likę iš anksčiau čia stovėjusių bažnyčių. Du bažnyčios varpai buvo įsigyti dar 1783 m. Teigiama, jog bažnyčios palėpėje gyventojai laikydavo iš anksto įsigytus karstus. Karo metu nukentėjo nedaug. • 1758 m. Rusnėje pirmą kartą po reformacijos atnaujintos katalikų pamaldos – Septynerių metų karo pasekmė. Tuo metu vietovėje buvo daug rusų kareivių ir belaisvių.
Parapija įkurta 1815 m. – Iki paskiriant nuolatinį kunigą 1844 m., pamaldas mokyklos patalpose laikydavo atvykstantis iš Verdainės dvasininkas. Kertinis akmuo pašventintas 1854 m., tačiau statybos užtruko, tęsėsi trejus metus, iki 1857 m. spalio 9 d. Bažnyčios statytojams pavyko gauti Prūsijos karalystės finansavimą, todėl statybų išlaidos buvo padengtos iždo. Mažame bokšte įkeltas vienas varpas. Karo metu nukentėjo nedaug.
Šilutės evangelikų liuteronų – Parapija įkurta 1913 m. – Nors pati Šilutė savo istoriją skaičiuoja nuo XVI a., tačiau ilgą laiką jos gyventojai priklausė Verdainės parapijai. Galiausiai, išaugus miesteliui, atsirado poreikis turėti savo maldos namus. Juk tuomet Šilutė jau turėjo ir vaistinę, viešbutį, čia veikė paštas, telegrafas, muitinė. Bažnyčios statybai sklypą padovanojo Hugo Šojus (Hugo Scheu), kuris ir buvo maldos namų statybos idėjos sumanytojas. 1913 m. pašventintas kertinis akmuo ir pradėtas statyti kunigo namas. Bažnyčios statyboms buvo paimta tuomečiu skaičiavimu milžiniška 60 tūkst. markių paskola iš Karaliaučiaus banko, tačiau dėl I pasaulinio karo ir po jo sekusių įvykių statybos dešimtmečiui sustojo. Prieš pradedant statybą, rinktos piniginės aukos, lėšų skyrė ir Vokietijos imperijos vyriausybė. Statinio architektas – Kurtas Gutknechtas (Curt Gutknecht). Pati bažnyčia statyta 1924–1926 m. Tuo metu Šilutėje savo maldos namus turėjo visos religinės bendruomenės, tik evangelikai liuteronai vis dar meldėsi už poros kilometrų buvusioje Verdainės bažnyčioje. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia pašventinta 1926 m. lapkričio 10-ąją, jai suteiktas Martyno Liuterio vardas. Sienas puošė įspūdingos Karaliaučiaus dailininko Ričardo Pfeifferio (Richard Pfeiffer) freskos, pastatas turėjo centrinį šildymą, vidų apšviesdavo elektra. Bokšte įrengtas laikrodis, pakabinti trys varpai. Per karą bažnyčia nenukentėjo ir iki šiol atlieka savo funkciją.
Šios bažnyčios bokšto laikrodis – didžiausias dabartinėje Lietuvoje, jo ciferblato skersmuo 2,5 m.
Šilutės (Žibų) Romos katalikų – Savarankiška parapija įkurta 1850 m. – Daliai Šilutės apskrities gyventojų buvo nepatogu lankyti už net 30 km nutolusią Šilgalių katalikų bažnyčią, todėl apie 1830 m. Žibų kaime tikintieji įsirengė savus maldos namus. Pradžioje bendruomenei suteikiamas Šilgalių parapijos filijos statusas. Gavus savarankiškos parapijos teises, 1854 m. pastatyta bažnyčia. Į ją kas trečią sekmadienį laikyti pamaldų atvykdavo Šilgalių kunigas, kol 1862 m. paskirtas nuolatinis dvasininkas. Kadangi kraštas buvo protestantiškas, katalikiška parapija apėmė plačią teritoriją, 1938 m. jai priklausė 5,5 tūkst. tikinčiųjų. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Karo metu nukentėjo nežymiai.
• Šilutėje taip pat aktyvi buvo baptistų bendruomenė, vienu metu susijungusi su Priekulės baptistais. 1857 m. pastatyti jų maldos namai. Jie išlikę, šiuo metu – gyvenamasis pastatas. • J. Zembrickis teigė, jog Šilutėje gyveno ir kelios menonitų šeimos.Neišliko – Parapija įkurta XVII a. pr. – Įvairiuose šaltiniuose pirmosios bažnyčios pastatymo datos skiriasi, tačiau ji turėjo būti pastatyta XVI a. II pusėje. Greičiausiai tai būta medinio pastato. Pradžioje, kol Verdainė buvo Rusnės parapijos filija, čia pamaldas laikydavo atvykstantis Rusnės kunigas. Mūrinės bažnyčios statybos užtruko dėl įvairių kliūčių. Nors dar 1698 m. kurfiurstas Frydrichas III (vėliau pasiskelbęs karaliumi Frydrichu I) įsakė pradėti mūrinės bažnyčios statybas ir apylinkėse tam bandyta rinkti mokestį. Bet susidurta su kliūtimis – 1707 m. prasidėjusi statyba buvo nutraukta dėl maro, taip pat bažnyčia turėjo beviltiškų skolininkų. Galiausiai mūrinė bažnyčia pastatyta 1718 m., tačiau ji nukentėjo per Septynerių metų karą, o nauji maldos namai pastatyti XVIII a. 6 dešimtmetyje. Beveik po šimtmečio jie buvo rekonstruoti ir išplėsti, pašventinti 1847–1848 m. Net ir po rekonstrukcijos nebuvo pristatytas bokštas, atskiroje varpinėje įkelti du varpai. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Per karą bažnyčia išliko, tačiau vėliau joje buvo įkurdintas fabrikas. Pastatas sudegė XX a. 6 dešimtmetyje.
Parapija įkurta 1857 m. – Atskyrus kai kuriuos kaimus, buvusius gana toli nuo Verdainės bažnyčios, įkurta Vyžių parapija. Maždaug devynerius metus pamaldos laikytos daržinėje įrengtoje salėje, kol imtasi maldos namų statybos. Kertinis akmuo padėtas 1865 m., maždaug po pusantrų metų pašventinta pati bažnyčia. Nedideliame ploname bokšte įkelti du varpai. 1883 m. bažnyčioje sumontuoti vargonai. Maldos namai ir klebonija stovėjo atokesnėje vietoje, todėl vienas jos kunigų įveisė nemažą gražų sodą. II pasaulinio karo metais ir pokariu apgadinta.
